er̃gelis. érgelis.
1. rūpestis, susikrimtimas: Kartais užeina toks er̃gelis, kad valgyt nenoriu. Man taip kilo érgelis. Kaimynas iš ergelio susirgo ir mirė. Didžiausią ergelį turėjau su taboka. Ė, man tik érgeliai galvą ėda.
2. triukšmas, nesutikimas, barnis, pyktis: Kame girtūklis vyras, ten ergelis šeimoje. Visuose namuose buvo toks ergelis, jog sunku buvo susikalbėti. Nesikišk į kitų er̃gelį, kad negautum mušt. Kam tu vis keli er̃gelį – geriau tylėk, kad nieko nesupranti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.