er̃mas (erms).
1. baidyklė, baisūnas: Lysimakus, apvyturęs ranką savo, įmurdė į nasrus ermo.
2. baisybė, siaubas: Taip macedonys tuo nauju ermu išveržė rymioniams pergalę. Lietuviai teriodamys ermus darė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.