ėjė́ti, -ė́ja (ė̃ji), -ė́jo. truputį eiti: Aš ėjė́jau, ir tu kiek paėjė́k.
atsiėjė́ti atsigauti: Sušalusios rankos [v] andeny gerai atsiė̃ji. Įpylė [v] andenio burnon kiek, tai atsiėjė́ [jo].
įsiėjė́ti, -ė́ja (įsìėji), -ė́jo įsieiti, įsitraukti į ėjimą, įsibėgėti: Kap įsìėji mašina, sunku ir sustabdyt. Kai įsiėjė́jo [boba],
led privijau. Įsiėjė́k į kalnelį greičiau.
paėjė́ti, -ė́ja (pàėji), -ė́jo.
1. truputį paeiti: Reikia tik paėjėti, ir pasirodys žiburys. Paėjė́kim lig mūsų namų. Paėjė́k toliau, rasi grybų. Paėjỹ (paėjėk) ! Kiek paėjėjęs, pamatė šlubą lapę. Paėjėjus tada truputį, puolė ant žemės. Tik pàsėju kiek, ir uždūstu. Pasėjė́jo galuką, ir vėl sėdasi. Da truputį pasiėjėsim. Kiba pasėjė́k to vaiko pasitikt! Pasėjėkit, ir aš pasvėdėsiu. Maž itą nedėlią ir pasiėjė́siu (ateisiu) . Pasėjỹ (pasiėjėk) tu, tu greitesnis už mane. toli nueiti, daug paeiti: Reiks da paėjė́t, ne čia pat namai. Turėsi paėjė́t da gerą galą. Reikės da porą varsnų pasiėjė́ti iki namų. Nuo mūsų ant ežerų būdavo ko pasėjė́t. Pasiėjė́jus malonu pasėdėti.
2. padaryti ėjimą (figūra) . Paėjėjus šia figūra, statomas pavojun priešo karalius.
prisiėjė́ti prisivaikščioti: Jau aš prisiėjė́jau ik valiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.