ė̃nioti, -ioja, -iojo. ė́nioti.
1. gnėzoti, knaisioti, terlenti: Jei nenori valgyt, eik nuo stalo neė̃niojęs. Karvė, kiaulė ėdalą ė̃nioja. Gražiai valgyk, neė̃niok. Neė̃niok, ale valgyk nuolatos. Nebeduok daugiau šitų dobilų, ba tik ėniojas gerumas, ir daug palieka.
2. draskyti, ardyti: Kamgi ė́nioji (duoną), riek gražiai! Sūrį ėnioja, mat atsipjaut nemoka.
3. plūsti, niekinti: Tu jam nori gero, o jis tave ė̃nioja.
apė̃nioti. apgnėzoti, apterlenti: Pelės apė̃niojo visą sūrį – nei kaip bevalgyt. Tokį gardų valgymą tik apė̃niojo ir paliko. Žiūrėk, kad katinas duonos neapė̃niotų.
išė̃nioti.
1. išgnėzoti, išterlenti: Išė̃niojo visus kopūstus, dabar nėra ir man kas valgo.
2. išplūsti: Pirma išė̃niojo, o dabar jau prašo rugių paskolint.
nuė̃nioti. nelygiai nupjauti: Važiuodami vieškeliu, matėm nuėniotus žilvičius.
paė̃nioti. kiek pagnėzoti, paterlenti: Paė̃niojo, pasiraukė, ir sudiev nuo stalo.
suė̃nioti.
1. sutaršyti, sudraskyti, suglamžyti, sujaukti: Dangčius vėjas suėniojo. Suėniojai tik skrynioj rūbus. Belaipiodamas po medžius, visus rūbus suėniojai. Nebėr katro galo griebt: visa suėniota, sudraskyta.
2. apdraskyti: Visas veidas suėniotas. Vilkas kumeliuką suėniojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.