x
galvótojas (-is), -a.
1. kas galvoja, protauja: Autorius, auklėdamas mažučius savo skaitytojus ir galvotojus, pabrėžia, jog darbas yra žmonėms ir jų laimės šaltinis. Skundžiasi vienas atsiskyrėlis galvotojas. Atsirado mat galvótoja – niekus šneki, ir tiek!
2. galvininkas 1: Lapė pavadino savo kūmą vilką į galvotojus (parenčnykus). Kas stato netikrą galvotojį dėl savo reikalo, tas niekuomet negal gauti pagalbos.
išgalvótojas, -a. kas išgalvoja ką, pramano: Kas gi kitas – jin visų tų kalbų išgalvótoja!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.