x
garb|ė visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus; šlovė, geras vardas: Gerai dirbti yra garbės dalykas. Nuplėšti garbę. Netekti garbės. Toks pasiūlymas teikia mums garbę. Tai nedaro tau garbės. Garbės narys (pagerbiant išrinktas). Garbės sargyba (skirta pagerbti). Garbės žodis (tvirtas patikinimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.