gardùmas.
1. → gardus: Gardùmas šitų obuolių nekoks. Kvapų gardùmas – lyg medus vienas. Kai nuskiedžia alų, tai nebėr to gardùmo. Iš gardùmo nors ausis draskyk. Ale tai skanus kvaps, da šiandie mano nosis to gardùmo neužmiršus. Ir gardumė̃lis gi buvo pietų! Kvepia sodeliai iš gardumelio. | Kada pats juokų gardumas praėjo, storas vyriškas balsas suriko seniui. Tai gardùmai gertie, gražumai žiūrėtie. O gardumas jo buvo kaipo medaus ragaišiai. Nežiūrėk patelnios juodumo, bet žiūrėk blynų gardùmo.
2. gardus daiktas, skanėstas: Gardumùs valgo.
3. skonis: Tabakas erzina liežuvį ir gardumo dirgsnias.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.