x
giedójimas. → giedoti:
1. O tas giedojimas – tai ausyse tik stovi. Giedojimai linksmi, be jokio ilgumo. Giedójimų knygos (giesmynas).
2. Tų paukštelių giedójimas – atsiklausyti negali. Pelės giedojimas senas tėra paprotys, išlikęs nuo laukinių jos sentėvių.
atgiedójimas. → atgiedoti 1: Apie gražų tos giesmės atgiedojimą nėra ką ir besakyti.
sugiedójimas. → sugiedoti 3: Tai sugiedójimas, yra kas paklausyti!. Rygiečių choras pasižymėdavo itin gerais balsais, geru išlavinimu ir susigiedojimu.
užgiedójimas. → užgiedoti 2: Jei gims po užgiedojimui gaidžio, tai bus kunigas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.