x
giltin|ė mit. būtybė, nešanti mirtį; įasmeninta mirtis, mirties simbolis (geluonį turinti juodai ar baltai apsirengusi moteris; žmogaus griaučiai su dalgiu); mirtis: Jį giltinė papjovė, pasmaugė.
Giltinę visi tolyn nori nuvaryti. Giltinė į dantis nežiūri (folkloras). Sudžiūvęs kaip giltinė Eik po giltinių! (keiksmas). Giltinė neraus (niek. nemirs). Giltinė žino (nežinia).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.