x
girdė|ti, girdi, girdėjo
1. suvokti garsus: Jis gerai girdi. Girdi viena ausimi. Girdžiu per sieną muziką. sngr.: girdėtis, toli griaudžia.
2. patirti, sužinoti: Ar girdėjai naujieną? girdėjau, ir tu ten buvai. Kas
g.? Aplinkui sergant negirdėti. Jau seniai nieko apie jį negirdėti. girdėjimas: girdėjimo organai girdi įterpt. mat, esą, žiūrėk: Atsirado, girdėti, išminčius gird|us, girdėi gerai girdintis: Girdžios ausys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.