x
glau|sti, glaudžia, glaudė
1. dėti taip, kad liestųsi, šlieti: Glausti nugarą prie krosnies. sngr.: Nesiglausk prie sienos.
2. duoti prieglobstį, globti: Glausti savo tėvus. Motina viena ranka baudžia, kita
glaudžia. sngr.: Senatvėje, vienas būdamas, kur glausies (gausi prieglobstį)? glaudimas glaudimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.