.
glùšinti (-yti), -ina, -ino.
1. kurtinti.
glùšinamai. Glušinamai dundėjo užpakalyje būbnas.
2. mušimu ar kuo kitu atimti sąmonę, svaiginti: Kam dar tu jį glùšini, jis ir teip jau glùšas.
3. vadinti glušu: Neglùšink kitų, pats glušas būdamas.
4. slopinti, stelbti: Širdys glušintos atgijo vėl.
apglùšinti.
1. apkurtinti: Didelis sprogimas apglušino žmones.
2. apsvaiginti: Rūpesčiai apglùšina žmogui galvą. Šitie dūmai apglùšino mane, skauda galvą. Kaip davė kuolu galvon, ir apglùšino. Ji turbūt apsiglùšino kur, kad jai pinigai nesueina.
3. nustelbti: Žolės burokus visiškai apglùšino.
priglùšinti.
1. pritrenkti, apsvaiginti: Lazda rėžė, šunį tuoj priglùšino. | Ši žinia mane visai priglùšino. Jurgis lyg priglušintas stovėjo be žado. Pirmiau prisiglùšino, o paskiau pinigus atėmė.
2. pritrenkus prigaudyti (žuvų): Kad priglùšinom šiandie žuvų!
3. prislopinti: Šimtai Kolumbų tįsojo denio paviršiuje ir gaudė priglušintą bangų šniokštimą.
suglùšinti. apsvaiginti, sugluminti: Tas jį visai suglùšino. Susiglùšinau ir nežinojau kas atsakyti.
užglùšinti.
1. apsvaiginti: Prirūkyta pirkios ertmė užglušindavo sąmonę.
2. užslopinti, nustelbti: Užglušino jo sakinį keli balsai. | Tie vaikai berėkdami man net ausis užglùšino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.