gnaib|yti, gnaibo, gnaibė
1. džn. gnybti: Žąsis ančiukus gnaibo. prk.: Šaltis gnaibė veidą. sngr.: Nesignaibyk - rėksiu.
2. su pirštais smulkinti, knaibyti: gnaibo duoną ir valgo. gnaibymas gnaibymasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.