.
gniẽvoti, -oja, -ojo (gniewać).
1. pykti: Sustok, palauk, jaunas berneli, aš ant tavęs gniẽvojau. Girdėjau, tamsta gniẽvojies ant manęs už bereikalą. Gnievojas mergelė, kad jos nelankai. Kogi jūs vis gnievojatės? Pasigėriau kaip bitelė, man kojos kaip šeivos, nesignievok, mergužėle, kad ir truptį kreivos.
2. gailėtis, krimstis: Nesigniẽvok dėl savo tėveliuko.
pasigniẽvoti susipykti: Gyvenant atseina ir pasigniẽvot.
užsigniẽvoti užpykti: Mano dukrele, mano širdele, kodėl užsigniẽvojai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.