grob|ti, grobia, grobė
1. griebti, stverti: grobė vaiką iš lopšio ir nešė laukan. Grobti ką (kam) už rankos, už skverno. prk.: Karštis, liga mane grobia. sngr.: grobtis už galvos.
2. savintis svetimą turtą, plėšti:
Vagys grobia vertybes. Grobti svetimas šalis. grobiamieji karai. Kas grobs - nepralobs (folkloras). grobėjas, grobėja dkt. grobikas, grobikė dkt. grobimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.