grobuon|is, grobuonė dkt. grobuon|is, grobuonies b. grobuon|is, grobuonies b.
1. plėšrusis žvėris ar paukštis: Erelis yra grobuonis
2. plėšikas, grobikas: grobuonys fašistai, okupantai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.