x
grūdin|ti, grūdina, grūdino
1. daryti stiprų, tvirtą (apie medžiagą): Grūdinti plieną, stiklą, negatyvą. Grūdinti dujų liepsna, šalčiu.
2. prk. daryti fiziškai ar morališkai tvirtą, atsparų: Grūdinti sveikatą, kūdikį. sngr.:
Tauta kovodama grūdinasi ir stiprėja. grūdinimas: Plieno grūdinimas. Kūno grūdinimas. grūdinimasis: grūdinimasis kovose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.