gurk|ti, gurkia, gurkė
1. ryt. smarkiai ryti, ėsti: gurkia gandras varles.
2. ryt. nekramčius, greitai valgyti: gurkia stačiais kąsniais. gurkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.