gyvùmas.
1. → gyvas 1: Ar bėr gyvas? – Su tuo gyvumu nežinau, rasintais ir mirė. O to seniaus ledva gyvumẽlis bebuvo.
2. → gyvas 8: Tačiau jo judrumas, gyvumas vis liejosi nauja srove. Įprastu savo gyvumu tuoj sukurstė ginčus. Miške medžiai, rodos, apmirę, be jokio gyvumėlio (sušalę) . Mėta seniems priduoda gyvumo. Pri linų reikia gyvùmo. O jau tas jo gyvumė̃lis! Žmonės stebėjosi berniuko gyvumu ir linksmumu. Miestelyje buvo nepaprastas gyvumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.