x
ind|as
1. dedamoji priemonė valgiams virti, valgyti (lėkštė, puodas, kaistuvas): Suplovė indus. Tušti indai garsiai skamba (folkloras).
2. bot. stiebo vamzdelis, kuriuo kyla vanduo.
3. ntk. = gysla 1
ind|ai dgs.
1. viena gausingiausių indoeuropiečių grupių: indų kalbos.
2. Indijos gyventojai. indas, indė dkt.
1. tos grupės žmogus.
2. Indijos gyventojas Žiūrėk: [gysla].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.