x
išbedžio|ti, išbedžioja, išbedžiojo
1. išbadyti: Išbedžioti skylutes.
2. tarm. iškasioti, išpurenti: Išbedžioti ežią agurkams sodinti. išbedžiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.