išbrukti

išbruk|ti, išbruka, išbruko
1. išvaryti, išgrūsti: Išbruk vaikus į lauką. sngr.: Avys išsibruko (išsibrovė) iš tvarto.
2. išbraukti (linus), išplūkti. sngr.: Linus patys išsibruksime. išbrukimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isbrukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	išbruk\|ti, išbruka, išbruko 1. išvaryti, išgrūsti: Išbruk vaikus į lauką. sngr.: Avys išsibruko (išsibrovė) iš tvarto. 2. išbraukti (linus), išplūkti. sngr.: Linus patys išsibruksime. išbrukimas.