išdavik|as, išdavikė dkt.
1. kas sulaužo ištikimybę, išduoda priešams, įskundžia: Tėvynės išdavikas
2. prk. kas atskleidžia paslaptį, išduoda, parodo: Akys išdavikės juokėsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.