išdavinėti

išdavinė|ti, išdavinėja, išdavinėjo
1. džn. mžb. išduoti 1: Išdavinėti kareiviams drabužius.
2. skundinėti: Išdavinėti nekaltus žmones. išdavinėjimas Žiūrėk: [išduoti].

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdavineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	išdavinė\|ti, išdavinėja, išdavinėjo 1. džn. mžb. išduoti 1: Išdavinėti kareiviams drabužius. 2. skundinėti: Išdavinėti nekaltus žmones. išdavinėjimas Žiūrėk: [išduoti].