išdidus

išdi|dus, išdidi
1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo graži ir išdidi.
2. žiūrintis į kitus su panieka, išpuikęs, puikus: Jis labai išdidus, ne su bet kuo kalba. išdidybė išdidumas išdidžiai prv.:
Jis ėjo, išdidžiai pakėlęs galvą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdidus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

x

Įrašas
Paaiškinimas	išdi\|dus, išdidi 1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo graži ir išdidi. 2. žiūrintis į kitus su panieka, išpuikęs, puikus: Jis labai išdidus, ne su bet kuo kalba. išdidybė išdidumas išdidžiai prv.: Jis ėjo, išdidžiai pakėlęs galvą.

išdidus

#