išdykėlis

išdykėl|is, išdykėlė dkt. kas išdykęs, kas siaučia, dūksta: Prisirinko pilnas kiemas išdykėlių (nenuoramų vaikų).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdykelis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv