išdỹkėliškas, -a. → išdykėlis: Ji apžvelgė Mitką savo išdykėliškomis guviomis akimis. Išdykėliškas gudrumas ir rimtumas slypėjo žvilgsnyje šviesių akių. Užtraukė išdykėlišką dainušką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.