x
išgelb|ėti, išgelbėja (išgelbi, išgelbsti), išgelbėjo ištraukti iš pavojaus, iš bėdos, išvaduoti: Išgelbėti skęstantį. išgelbėjo vaikus iš ugnies. sngr.: Vos išsigelbėjau nuo pražūties. išgelbėjimas išgelbėtojas, išgelbėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.