x
išgrauž|ti, išgraužia, išgraužė
1. graužiant, kremtant padaryti kiaurymę: Pelės išgraužė skrynioje skylę.
2. ardant, griaunant padaryti tarpą: Upė išgraužė kitą vagą. sngr.: Upelis išsigraužė gilią vagą. išgraužimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.