išgr|iūti, išgriūva (išgriūna), išgriuvo
1. suirti ir išvirsti: Siena išgriuvo.
2. išeiti kamšatyje, išsiveržti: Visi šokėjai išgriuvo sukaitę į kiemą. išgriuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.