išgulė|ti, išguli, išgulėjo
1. kurį laiką gulėti: Ligi pietų išgulėjo.
2. kurį laiką sirgti (gulint): Metus išgulėjo.
3. padaryti gulėjimu žymę: išgulėta vieta pievoje.
4. gulėjimu pakenkti: Sniegas išgulėjo rugius. išgulėjimas
.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.