išiminė|ti, išiminėja, išiminėjo džn. mžb. išimti 1: Bitininkas išiminėja iš avilio tuščius korius. išiminėjimas Žiūrėk: [išimti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.