išir|ti, išyra (iširsta), iširo
1. išsiskaidyti į dalis: Raištis nutrūko, ir ryšulys iširo.
2. ištrūkinėti, atsileisti: Prastas siuvėjas - siūlė iširo.
3. prk. pakrikti, sužlugti: iširo jų vienybė. Vestuvės iširo.
iširimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.