x
iškabinė|ti, iškabinėja, iškabinėjo džn. mžb. iškabinti:
1. Tarp medžių iškabinėti žibintai.
2. Vaikai iškabinėjo medų. iškabinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.