kibìrkštinti (-yti), -ina, -ino. kibir̃kštinti.
1. žarstyti, maišyti (ugnį), kad eitų kibirkštys: Kam kibìrkštini tą ugnį? Nekibirkštink ugnį. Ką ten ugnį kibìrkštini? Nereikia ugnį kibìrkštinti. Ugnį nenustok kibir̃kštinęs, bo tujau užges. | Seniau liuob piemuo į vandenį anglis kibirkštins (gesins) .
2. judinti, krutinti: Nekibirkštyk malkas, da visa malkynė nugriūs.
3. raginti, kurstyti; kibinti: Aš aną jau kibir̃kštinu. Motyna kibirkština dukterį priš vyrą. Nekibìrkštink to rėklio – ims bliauti. Tu jo nekibirkštyk, tegu jis sau miega.
4. pykti, širsti: Kibirkštinties yra eiti į apmaudą didesnį.
iškibìrkštinti. iškrapštyti, iškrutinti: Ateis šventas Jurgis, iškibìrkštins (suars) lauką, ir kur dingsi. | Nėkaip negali jo iškibirkštyti iš namų. Išsikibìrkštinau jį į kelionę.
pakibìrkštinti.
1. kiek pamaišyti, pajudinti (ugnį): Pakibìrkštink ugnį, kad geriau degtų. Kai pakibirkštinom ugnį, tai kibirkštys iki eglių viršūnių iškilo. By tai pakibir̃kštino ugnį, o visai užgesino.
2. paliesti, pakrapštyti; pabaidyti, paerzinti: Kai tik pakibir̃kštino šiaudus, tuoj visos pelės išbėgiojo. | Jis kumelaites kai pakibìrkštino, tai tos kaži kur atsidūrė. Kad aš jį pakibìrkštysiu, tai eis, kad vis dulkės rūks.
užkibìrkštinti.
1. užkliudyti.
2. užraginti, pabaidyti: Tai reikia kalvis užkibirkštint. Nuėjęs stubon, kap užkibirkštinsiu bobas, tai žinos, kada pietus kaisti. Kai užkibirkštino arklius, tai šoko kap iš ugnies.
3. įžeisti, suerzinti: Baisiai jie užkibirkštino – ne tep tėvus, kap kavalierių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.