kilnójimas.
1. → kilnoti 1: Žymią vietą sporte užima sunkumų kilnojimas. | Rankų kilnojimas aukštyn.
2. kėlimas iš vienos vietos į kitą, vietos keitimas: [Kariuomenės] kilnójimas. O tas nelabasis [mokytojų] kilnojimas – kilnoja ir kilnoja iš vienos vietos į kitą. Nereikia reikalauti iš artilerijos per daug dažno ugnies kilnojimo. Nėra abejonės, kad germanai iki pat tautų kilnojimosi buvo susiorganizavę giminėmis.
3. laiko (termino) keitimas: Švenčių kilnojimas.
iškilnójimas. žiemkenčių šaknų išvertimas, esant pašalui: Bene daugiausia žalos pridaro javų iškilnojimas.
sukilnójimas. visko pakėlimas aukštyn: Reik duoti kilnotojams išgerti už sukilnojimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.