kinknóti, -ója, -ójo
1. aukštyn žemyn judinti, linguoti (galvą): Jinai, galvą kinknódama, sakė. Berankis kinknojo tik galvą. Arklys pradėjo kinknoti galvą lyg raišdamas. Dėl ko teip kinknóji galvą, kaip musių užpultas? Antys parėjo iš kūdros, kinknodamos galvas, namo. Švilpavo ir kinknojo su galva savo. Matąs arklys mojuojant kinknoja su galva. Tokioj kaitroj arkliai negauna paėsti: sulindę į krūmalį, tik galvoms kinknója. Ėmė kinknoti ir snausti.
2. linkčioti, linksėti: Kinknó [ja] kaip dročius (lentų pjovėjas) . Veizėk, kas ten kinknó [ja] ? Pulko vadas vėl kinknojančia eisena išėjo prieš pulką.
3. linksint eiti ar važiuoti: Kažkas keliu kinknó [ja] vienu arkliu. Štai ir jis kinkno [ja]. Ko kinknóji lyg kandamas?
atkinknóti. linksint ateiti: Atkinknojo ir Morkūnas. Atkinknoja jisai sverduliuodamas.
iškinknóti. kurį laiką išbūti kinknojant.
nukinknóti. kinknojant, linksint nueiti: Čia dešimt varstų bematant nukinknosite. Tie mūsų kareiviai per pastarąją savaitę nukinknoję iki trijų šimtų kilometrų.
pakinknóti. truputį palinguoti (galvą): Senelis, galvą pakinknójęs, ėmė juoktis. Ligonis iš silpnumo nebgalia bekalbėti: kad kas patinka, galvą pakinknó [ja],
o kad nepatinka, galvą papurtina. Klausiau – pakinknójo galvą, vadinasi, sutiko. Pakinknójo ir nuejo. Senis pakinknojo galva.
parkinknóti. linksint pareiti: Kol aš parkinknósiu tokį kelią, ir aušti pradės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.