kinkúoti, -úoja, -ãvo
1. linksėti, linguoti aukštyn žemyn (galvą): Pamatęs pažįstamą, kinkúok galvą. Arklys kinkúo [ja] su galva ant nosies žemyn. Visi tylėjo, vien galvomis kinkavo. Dvariškiai galvą kinkuoja ir savo tarpe pasišneka kartais: – Neturi ponai širdies, kad tėvų žemės mylėti nemoka. Mužikas tylėjo ir tik kinkavo galva. Kai ims kinkuoti [arkliai] galvoms, tai ir leisiuos į šalį. Ko kinkúoji galva kaip arklys par gyliavą? Kaip arklys galvą kinkúo [ja]. Karštoms dienoms gyvuliai kaip pasiutę kinkúo [ja]. Menkas vyras, jei arklio nepakinkai, kinkuojant galvą. Gyvoliai vasarą nu vabzdžių ginasi uodegoms ir galvas kinkúodami. Arkliukas, kinkuodamas galvą, leidosi risčia.
2. knapsėti: Jau nemeluok, snaudei bažnyčioj, net kinkavai.
3. lankstantis, pasilenkiant ir išsitiesiant ką dirbti, linksėti, linguoti: Kam, prie stalo sėdėdamas, kinkúoji? Mažas žmogutis pasilipo ant aukšto ožio ir kinkavo visą dieną. Iš po senelio rankų išeidavo tai, ko nė vienas nelaukė: čia gaidys skiauturėtas, ten spyruoklės varoma pelė arba kinkuojantis lentų pjovėjas. Dalgį į glėbį ir vėl kinkavo vyrai, eilėje, po kits kito, kinkavo ir kinkavo. Matau, jis kažką ten kinkúoja kieme, gal malkas pjausto? Pasitaiso sustoję, parūko ir vėl toliau kinkúoja tie vyrai. Kinkuoja ir kinkuoja kaip nendrė, vėjo supama. Ana mūs rugiai kap kinkúoja. Dabar dirbu dročius kinkúojamus. Sėdėdamas ans visumet kinkúojas.
4. linksint eiti; sunkiai eiti, važiuoti: Senis kinkuoja į namus. Kinkúok į kaimą ir pažiūrėk, kas ten regis. Kinkuoju kinkuoju, vos kojas bepavilkdamas, o kelio galo nė nematyti. Senis paskui žagrę kinkuoja. Ką ten su vienu kinkúosi, su pora tik nusistumk.
atkinkúoti. kinkuojant ateiti: Pro jaujos kampą atkinkuoja vyrai. Ateina meškelė, atkinkúoja. Visi trys matė, kad keliuku, tiesiai link Paurų trobesio, atkinkuoja kumelaitė.
iškinkuóti. kinkuojant išeiti: Kurgi tamstiškis iškinkãvo? Pasitikau parvažiuodamas. Ir seni, ir jauni iškinkavo.
nukinkúoti
1. pakinkuoti 1: Perskaitęs mano pavardę, nukinkuosi galvą: kaip nepažįstamas žmogus dręsa pri tamstos rašyti?
2. linksint dalgiu nupjauti: Kada reiktų su dalgiais tokius laukus nukinkúoti! Kol nukinkuoji viena dalge – nusibosta. Jis ligi pradalgę nukinkuoja, tai prakaitas išmuša.
3. linksint nueiti: Ten nukinkavę ir viską pardavę, seni ir jauni grįždavo namo. Jie, nieko nelaukę, tą patį sekmadienio vakarą nukinkavo pas naująjį kleboną.
pakinkúoti
1. palinguoti (galvą): Senis pakinkavo galvą. Pakinkavęs galvą, tarė. Pakinkãvo galvą ir nuejo.
2. nusilenkti kelis kartus: Nuejęs anam pakinkúok ir gausi.
3. palinksėti: Andrius pasikinkuodamas bėgo prie vežimo.
parkinkúoti. kinkuojant pareiti: Senolis parkinkúo [ja].
prikinkúoti
1. iki valiai, iki soties kinkuoti, linksėti: Per dieną po pelkes prikinkuoji su dalgiu, kad vakaras nemielas.
2. iki valiai kinkuoti galvą: Bimbalų daugybė – arkliai šiandien gerai prisikinkãvo.
sukinkúoti. palinguoti (galvą): Draugas, žemai sukinkavęs, „fi“ pasakė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.