kioksóti, kiõkso, -ójo.
1. stovėti ar sėdėti kur susitraukusiam be darbo, be reikalo: Paukštis, ant kelmo atsitūpęs, kiõkso. Ana jis kiõkso kap garnys. Kame tavo karvės, ko tu čia kioksái? A dėl kelių uogų kioksosi lig nakties? Prie namo kioksojo žmogus. Atsisėdus ažu pečiaus, kai višta kioksosi. Ligonis pasveikęs kiõkso lovo [je]. Šuo kioksõs, palipęs ant stalo.
2. būti kur aukščiau išsikišusiam, riogsoti: Kiokso ji. vidury dirvono kaip gandralizdis, be kokio medelio, be tvoros mietelio, be kokios kitos pastogėlės. Namukai vieniši kioksojo ant kalvelės. Kiõkso iš tolo briedgauriai, plikgauriai ant pievos. Purmonas ant pasostės (sėdynės) kiõkso. [Alkibiadas] daug pilių, kurios Azijos pajūrė [je] kioksojo, įgavo. Visos pievos pavasarį taip užtvinsta, kad tik kur ne kur keli kelmai kiõkso. Kai tik nutirpo sniegas, pakyšt ir pradėjo kioksoti akėčios, iš rudens paliktos. Palei ravo krantą kiokso didelis akmuo. Nors jau ir nupjauta, bet vis dar kiõkso ta žolė. Tavo kepurė kreivai kiõkso ant galvos. Du bėga, du gena, du spokso, du kiokso, du riogso, vienuoliktasis pliekia.
3. žiūrėti, spoksoti: Ko čia kioksaĩ kaip katė an lašinius! Šeiminykė negali ten visą laiką kioksóti.
iškioksóti. išbūti kurį laiką kioksant. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.