.
kióžinti (-yti), -ina, -ino. kiõžinti papurusiai ką pilti, krauti: Ans kióžina grūdus, palengva pilant saiką. Kam teip kiõžini! Gražiai krauk.
iškióžinti. išpurusiai sudėti: Kiek ten tų malkų turgaus vežime: iškióžintas iš keliolika malkų. Ot pradalgės! – kad ir išsikiõžinusios, ale vis tiek matosi, kad storos.
pakióžinti. papurenti, papurusiai padėti: Pakióžinai miltus pildamas. Pakiõžinau šieną prieš saulę, greit bus sausas. Pakiožina virkščias an žėglių, kad džiūtų. Sniegas pasikióžinęs kaip korys pavasarį.
prikióžinti. papurusiai pridėti, prikrauti: Prikiõžinai. garčių miltų, t. y. neprimurdei, lengvai pripylei. Ana prikiõžinus sviesto vagoną atnešė jam.
sukióžinti. papurusiai sudėti: Sukióžino skrybėles pintinė [je] ir neša į miestą parduoti.
užkióžinti. padėti ką nors taip, kad vos laikytųsi: Užkiõžino pagalį ant balkio. Užkióžino dviratį po kojom ant tako.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.