kirčiúoti, -iúoja, -iãvo
1. žodžio skiemenį tvirčiau tarti, akcentuoti: Mokėti taisyklingai kirčiuoti žodžius taip pat labai svarbu. Kirčiuojamas skiemuo gali būti trumpas arba ilgas. Kirčiuotųjų skiemenų ilgųjų balsių ir dvibalsių dvejopą priegaidę dar tebeskiria visos lietuvių kalbos šnektos. Veiksmažodžiai kirčio atžvilgiu bus buvę dvejopi: vieni kirčiavę šaknį, o kiti – galūnę. Žodžio galo ilgieji nekirčiuotieji balsiai sutrumpėjo.
2. dėti kirčio ženklus: Duodu kiek daugiau ir kirčiuotų pavyzdžių.
3. daryti kirtimo žymes: Atkragus dalgis kirčiuo [ja].
4. grėbliu daryti kirtimą (grėbiant šieną).
iškirčiúoti. kirčiais išmarginti: Svarinis kvartūgas buvo vis kirteliais iškirčiúotas, išlenciūguotas.
sukirčiúoti.
1. sudėti, sužymėti kirčius, priegaides: Perrašykite straipsnelį, pabraukite kirčiuotus žodžių skiemenis ir pasistenkite sukirčiuoti, vartodami visus tris kirčio ženklus.
2. grėbliu padaryti kirtimą (grėbiant šieną): Turi šieną sukirčiúot tokiais kirtimais ir kryžiaunai dailiai į kupetį dėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.