kirksė́ti, kìrksi, -ė́jo, kìrksėti, kìrksi, -ėjo
1. pamažu kirkti, gagenti. Žąsys kirksėdamos lekia žydrame danguje. Žąsys kìrksi, pamačiusios vanagą arba kad nori lėkti. Tu kìrksi kaip žąsiukas: ar liežuvėlis nukrito? Žąsys tvarte kìrksi. Kažin ko tos žąsys šiąnakt po kluongalę taip kirksė́jo? Pamačiusi vanagą, višta kìrksi „kirrr“. Višta kirksi, turbūt lesti nori. Kirksi, rėkia žąsis po pilvą.
2. kalbėti, plepėti: Kirksi bobos, in pečiaus sutūpę. Ko tu tę kirksi niekus kai pasgėręs!
3. giedoti, dainuoti netikusiu balsu: Pradėjo mažėti giedotojų įkarštis, o į pabaigą tik keletas tingiai kirksėjo.
4. girgždėti: Durys labai kìrksi darant.
5. kalbėti (adverniškai), prie kiekvieno skiemens pridedant vis tą patį skiemenį „kir“: Nei tu kirksė́k, nei nieko nuslėpsi.
atkirksė́ti.
1. kirksint prisiartinti: Paupiais atkirksėjo gervė.
2. girgždant, kirksint atvažiuoti: O kad jie sukirmytų, atkirksė́jo vėl tankas!
įkirksė́ti.
1. kirksint, gagenant įeiti kur.
2. ilgai, be pertrūkio kirksėti.
iškirksė́ti.
1. kirksint, gagenant išeiti kur.
2. kiek laiko praleisti kirksint, gagenant.
nukirksė́ti. kirksint, gagenant nueiti kur: Buvo parėję namo [žąsys],
paskui vėl nukìrksėjo į lauką. Kir, kir, kirkt kìrksi, nukirksė́jo žąsys.
sukirksė́ti. staiga kirktelėti: Žąsys iš baimės sukirksėjo. Grūda Levukas žąsis, kad tos nė sukirksėti nesuspėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.