kirsdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. kirsti.
atsikirsdinė́ti
1. aštriai atsakinėti ginčijantis, barantis: Jis su gailesčiu žiūrėjo į Dundulį, kone su ašaromis besistengiantį atsikirsdinėti kiekvienam. Tu didelis kiaulė, – kalbėjo vienas. – O tavo žmona – ragana, – atsikirsdinėjo kitas.
2. atsikalbinėti, atsisakinėti: Vaikams prieš tėvus neseka atsikirsdinė́t. Anas su tėvu žodis žodin atsikirsdinė́ja. Kad ir tėvas jam šneka, vis tiek atsikirsdinėja.
iškirsdinė́ti. iškirsti, iškapoti: Iš kavalkų obadas (ratlankis) iškirsdinė́tas.
nukirsdinė́ti. nukirsdinti: Nukirsdinėtos būdavo galvos.
užsikirsdinė́ti neištarti gerai žodžių, kalbant nuolat užsikirsti: Jis neaiškiai kalba, užsikirsdinė́ja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.