kir̃tinti (-yti), -ina, -ino. kirsti:
1. Kir̃tinti medžius, girią. Kirtino gires. Aš liepelę kirtinsu, sau kankleles dirbinsu.
2. Mėčiojo krikščionis žvėrims arba kirtino.
3. kirsti: Vaikel, nekirtink jaunų pušelaičių.
iškir̃tinti
1. iškirsti 2: Petras mišką iškirtino. Iškir̃tinau medę. Aš pavadinsu tris jaunus bernelius, aš ir iškirtinsu tą viešnynelį.
2. iškirsti 6: Iškirtino tretį langą.
nukir̃tinti. nukirsti:
1. Nukir̃tinti girią. Pavadinsu kirtėjį, nukirtinsu klevelį. | Karalius nukirtino rankas ir kojas.
2. Herodas, neilgai trukęs, nukirtino tą savo moterį.
pakir̃tinti.
1. pakirsti 1: Pasamdyčiau meistružį, pakir̃tinčiau uoselį. Pakirtyčia uoselį, padirbyčia laivelę.
2. nukirsti: Ir atėjo bernužėlis, pakir̃tino žilvitėlį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.