iškiurkti

.
kiur̃kti, -ia, -ė

1. kurkti ištisai kiur, kiur, tarkšti: Pilvas tavo kaip višta kiur̃kia. Pilvas kiur̃kia, o varlės kurkia. Kurklys kiur̃kia balo [je]. Pilvas buvo tuščias ir kiurkė. Ko tas vaikas [nubudęs] kiur̃kia, gal valgyti nora ? Vištos pradėjo kiur̃kti, būs oro atmaina. Paršas, jeigu lovy neturi, tai kiur̃kia ir kiur̃kia. | Nesùk [radijos] – kiurkia į ausį!

2. miegoti: Vėlu jau, eisma kiur̃kti (gulti). Eik kiur̃kti.

3. čiurkšle tekėti, smarkiai lyti: Kad nognas, bangùs lietus, nuo stogo kaip iš viedro vanduo bėgdamas kiur̃kia. Lauke lytus kiur̃kia kaip iš kibiro. Lytus par apkaklę kiurkė.

4. kiurkinti, pešti. Gaidys vištą kiur̃kia.
apsikiur̃kti, -ia (apsìkiurkia), apsìkiurkė. apsidergti (viduriuojant): Vaikas apsìkiurkė. Gyreisi tą padarysiąs, tą padarysiąs – ir apsìkiurkei (nieko nepadarei, savo vardą sudergei) !
iškiur̃kti, -ia, ìškiurkė. pamažu išeiti: Iškiurkė – išėjo pamažu, nieko nesakęs.
nukiur̃kti, -ia, nùkiurkė

1. apšaukti (apvaisinti) . Gaidys vištą nùkiurkė.

2. pavargti, nusilpti: Nusmukusi paliko širdis, nusikiur̃kusi po vakarykščių išgertuvių.
pakiur̃kti, -ia (pàkiurkia), pàkiurkė. kiurkti 4: Gaidys pakiurkęs plasno [ja] sparnais. Gaidys pasikiur̃kęs mirgina sparnus stovėdamas.
parkiur̃kti, -ia, par̃kiurkė. pareiti: Pajusi – beparkiur̃kanti.
sukiur̃kti, -ia, sùkiurkė.

1. sukurkti; surikti: Garsiai sukiurkė pilvas. | Gaidys sukiurkęs plasno [ja] sparnus stovėdamas.

2. sukirsti, suduoti, surėžti kam kuo: Sùkiurkiau kumelei par šonus su votagu.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kiur̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">kurkti ištisai kiur, kiur, tarkšti: </span> Pilvas tavo kaip višta kiur̃kia. Pilvas kiur̃kia, o varlės kurkia. Kurklys kiur̃kia balo [je]. Pilvas buvo tuščias ir kiurkė. Ko tas vaikas [nubudęs] kiur̃kia, gal valgyti nora ? Vištos pradėjo kiur̃kti, būs oro atmaina. Paršas, jeigu lovy neturi, tai kiur̃kia ir kiur̃kia. | Nesùk [radijos] – kiurkia į ausį! <br/>2. <span class="explanation">miegoti: </span> Vėlu jau, eisma kiur̃kti (gulti). Eik kiur̃kti. <br/>3. <span class="explanation">čiurkšle tekėti, smarkiai lyti: </span> Kad nognas, bangùs lietus, nuo stogo kaip iš viedro vanduo bėgdamas kiur̃kia. Lauke lytus kiur̃kia kaip iš kibiro. Lytus par apkaklę kiurkė. <br/>4. <span class="explanation">kiurkinti, pešti</span>. Gaidys vištą kiur̃kia. <br/><b>apsikiur̃kti, </b>-ia (apsìkiurkia), apsìkiurkė. <span class="explanation">apsidergti (viduriuojant): </span> Vaikas apsìkiurkė. Gyreisi tą padarysiąs, tą padarysiąs – ir apsìkiurkei <span class="explanation"> (nieko nepadarei, savo vardą sudergei) </span> ! <br/><b>iškiur̃kti, </b>-ia, ìškiurkė. <span class="explanation">pamažu išeiti: </span> Iškiurkė – išėjo pamažu, nieko nesakęs. <br/><b>nukiur̃kti, </b>-ia, nùkiurkė<br/>1. <span class="explanation">apšaukti (apvaisinti) </span>. Gaidys vištą nùkiurkė. <br/>2. <span class="explanation">pavargti, nusilpti: </span> Nusmukusi paliko širdis, nusikiur̃kusi po vakarykščių išgertuvių. <br/><b>pakiur̃kti, </b>-ia (pàkiurkia), pàkiurkė. kiurkti 4: Gaidys pakiurkęs plasno [ja] sparnais. Gaidys pasikiur̃kęs mirgina sparnus stovėdamas. <br/><b>parkiur̃kti, </b>-ia, par̃kiurkė. <span class="explanation">pareiti: </span> Pajusi – beparkiur̃kanti. <br/><b>sukiur̃kti, </b>-ia, sùkiurkė. <br/>1. <span class="explanation">sukurkti; surikti: </span> Garsiai sukiurkė pilvas. | Gaidys sukiurkęs plasno [ja] sparnus stovėdamas. <br/>2. <span class="explanation">sukirsti, suduoti, surėžti kam kuo: </span> Sùkiurkiau kumelei par šonus su votagu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.