išklabinti

klãbinti (-yti), -ina, -ino, klabìnti (-ýti), -ìna, -ìno

1. bildinti, barškinti, belsti: Duris klãbink, tai atdarys, įleis tave. Vėjas klãbina langą – klab, klab – ir atidaro. Klãbina klem̃barį. Atjojo bernelis durelių klabìnti, po stiklo langeliu laiškelio skaityti. Kaimo šunis lodinot, susiedo duris klabinot. Atjoja šelmis bernelis, klabin klėties dureles. Neklabinant juk nei dangus neatsiveria. Iškrikome kas sau į visas šalis klabint į vartus ir duris. Klabina į širdis skaitytojų iš vienos pusės čigonišku būdu.

2. judinti, klibinti: Ir liežuvio dykai neklabina.

3. kalenti (dantis): Kailiniai namie verkia, o tu klabini dantimi. Kalbėjo, klabindamas dantis. Dantis klabinti.

4. kreiptis į ką, kalbinti, raginti: Ačiū tamstai, kad klãbini mane. Klãbinau meistrus – nėkas neapsiema greitai padirbti. Nenoriu ano klabinti – gal nešnekės su manim. | Šitai merges klãbinu eiti ravėti. Kiek aš klãbinau papunį važiuoti į mišką, bet ans nevažiavo, ir tiek. | Ko čia klãbini (vargini) žmogų be reikalo – šalin eik. Ana klãbina (ukatija) valgyti.
atklãbinti. klabinimu atidaryti: Vėjis atklabìna langą, ir atsidaro. Jau dar̃ neatklabýsi, neatidarysi durų – miegti.
įklãbinti. įjudinti, įraginti: Aną sunku įklãbinti yr. Sunku įklabinti seną žmogų kalbėti. Įklabintas ciecorius dėl leidimo leido katalikus mažinti.
išklãbinti. išjudinti, išraginti: Kol jumis išklãbinsi pri darbo, Plesnė pritvinks i turės.
nuklãbinti. sunkiai, vargingai nuvažiuoti: Nuklabìnom abudu an tų medžių [sėdėdami].
paklãbinti

1. pabelsti, pabaladoti: Paklãbink į duris, i įleis. Paklabink labiau duris, tumet atsilieps.

2. pakalbinti, paraginti, pajudinti: Tu paklãbink Šleinių, gal jis leistų savo Mortę už muni. Paklãbink kriaučių, kai nueisi, kad greičiau kailinius siūtum. Išejęs iš bažnyčios, paklabinau vieną vyrą ir klausiau, dėl ko čia tokia atmaina apdarūse. Norėdamas jų mąstį paklabinti, paėmęs knygą, paskaičiau. Ans pasiklãbino valgyti daugiau, kad patiko.
praklãbinti. prakalbinti: Šiaip taip praklãbinau tą pikčiurną.
suklãbinti. pabelsti: Priėjau in pakajus, duris suklabinau. Dureles suklabinsiu, tėvulį pribudinsiu.
užklãbinti.

1. klabinant uždaryti: Beklabinant užklabino jis duris, t. y. užsidarė.

2. užkalbinti: Užklabink tėvą, jei sutiksi – rasi, piningų duos. Aš jį tankiai užklabinu pamatęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klãbinti</b> (-yti), -ina, -ino, klabìnti (-ýti), -ìna, -ìno<br/>1. <span class="explanation">bildinti, barškinti, belsti: </span> Duris klãbink, tai atdarys, įleis tave. Vėjas klãbina langą – klab, klab – ir atidaro. Klãbina klem̃barį. Atjojo bernelis durelių klabìnti, po stiklo langeliu laiškelio skaityti. Kaimo šunis lodinot, susiedo duris klabinot. Atjoja šelmis bernelis, klabin klėties dureles. Neklabinant juk nei dangus neatsiveria. Iškrikome kas sau į visas šalis klabint į vartus ir duris. Klabina į širdis skaitytojų iš vienos pusės čigonišku būdu. <br/>2. <span class="explanation">judinti, klibinti: </span> Ir liežuvio dykai neklabina. <br/>3. <span class="explanation">kalenti (dantis): </span> Kailiniai namie verkia, o tu klabini dantimi. Kalbėjo, klabindamas dantis. Dantis klabinti. <br/>4. <span class="explanation">kreiptis į ką, kalbinti, raginti: </span> Ačiū tamstai, kad klãbini mane. Klãbinau meistrus – nėkas neapsiema greitai padirbti. Nenoriu ano klabinti – gal nešnekės su manim. | Šitai merges klãbinu eiti ravėti. Kiek aš klãbinau papunį važiuoti į mišką, bet ans nevažiavo, ir tiek. | Ko čia klãbini <span class="explanation"> (vargini) </span> žmogų be reikalo – šalin eik. Ana klãbina (ukatija) valgyti. <br/><b>atklãbinti</b>. <span class="explanation">klabinimu atidaryti: </span> Vėjis atklabìna langą, ir atsidaro. Jau dar̃ neatklabýsi, neatidarysi durų – miegti. <br/><b>įklãbinti</b>. <span class="explanation">įjudinti, įraginti: </span> Aną sunku įklãbinti yr. Sunku įklabinti seną žmogų kalbėti. Įklabintas ciecorius dėl leidimo leido katalikus mažinti. <br/><b>išklãbinti</b>. <span class="explanation">išjudinti, išraginti: </span> Kol jumis išklãbinsi pri darbo, Plesnė pritvinks i turės. <br/><b>nuklãbinti</b>. <span class="explanation">sunkiai, vargingai nuvažiuoti: </span> Nuklabìnom abudu an tų medžių [sėdėdami]. <br/><b>paklãbinti</b><br/>1. <span class="explanation">pabelsti, pabaladoti: </span> Paklãbink į duris, i įleis. Paklabink labiau duris, tumet atsilieps. <br/>2. <span class="explanation">pakalbinti, paraginti, pajudinti: </span> Tu paklãbink Šleinių, gal jis leistų savo Mortę už muni. Paklãbink kriaučių, kai nueisi, kad greičiau kailinius siūtum. Išejęs iš bažnyčios, paklabinau vieną vyrą ir klausiau, dėl ko čia tokia atmaina apdarūse. Norėdamas jų mąstį paklabinti, paėmęs knygą, paskaičiau. Ans pasiklãbino valgyti daugiau, kad patiko. <br/><b>praklãbinti</b>. <span class="explanation">prakalbinti: </span> Šiaip taip praklãbinau tą pikčiurną. <br/><b>suklãbinti</b>. <span class="explanation">pabelsti: </span> Priėjau in pakajus, duris suklabinau. Dureles suklabinsiu, tėvulį pribudinsiu. <br/><b>užklãbinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">klabinant uždaryti: </span> Beklabinant užklabino jis duris, t. y. užsidarė. <br/>2. <span class="explanation">užkalbinti: </span> Užklabink tėvą, jei sutiksi – rasi, piningų duos. Aš jį tankiai užklabinu pamatęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.