klaistýti, klaĩsto, klaĩstė
1. klastyti, klėsti: Su šluota klaĩsto tik sausus grūdus; plaudami grūdus, nugraibo (nuograibas). | Kur martelės gražiai gieda, po svirnelį vaikščiodamos, patalėlius klaistydamos. Augo girioj serbenta, žaliais lapais klaistyta. Kad mes abu užaugtumėm, žalius lapelius klaistytumėm. Kad išaugs rūtos iš jo krūtinės, klaistys jų kvapą pūsdamas vėjas. Kai išėjau [šokt] su kaimo berneliu, tai jis mane in šaleles klaĩstė.
2. driektis, sklaidytis: Ilgi geltoni plaukai klaistosi ant pečių. Geltonukai lubinai klaĩstosi [an žemės].
3. plasnoti (?): Ir atlėkė vieversėlis, aukštai klaistydamas: arkit, sėkit, artojėliai, visi skubydami.
išklaistýti.
1. išsklaidyti, išdėstyti: Išklaistýk lapus an pirkios.
2. apklostyti: Ir sutikau dukrelę pusiaukelėj, naujam grabe paguldytą ir plonom drobėm išklaistytą.
3. išsidraikyti, išsisklaidyti: Reti miežiai po vieną išsiklaistę ant visas šalis.
nuklaistýti. nuberti; nužarstyti: Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad nuklaistytų gelsvą žemelę, kad pamatytau tėvo kapelį. Pasiimk kūlio ir nuo rugių krūvos nuklaistyk varpas.
suklaistýti. sudėstyti: Suklaistę lapus deda į papužą (duonai kepti). Auklėjimas suklaistė ypatingą sielos minkštumą, klusnumą.
užklaistýti. „?“: Akis užklaĩsto, ir nebemato.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.