klausýtojas (-is), -a.
1. kas klauso: Ir klausytojas, ir skaitytojas verčiamas išgyventi įvairių jausmų. Būk klausytoju, būsi ūtarytoju. Kiekvieno [je] bažnyčio [je] skelbė žodį Dievo; klausytojų vienok neapsčiai teturėjo. Ką mes ant to atsakom, klausytojai? Tur kunigas … savo klausytojus maldosp graudinti. Dieve duok, adant mokytojai tankiai penkis žodžius … klausytojams savo ižguldinėtų. Pamatykim čia ir tatai, jog trejopi yra klausytojai ir ieškotojai rašto. Klausytojas nuodėmių (kunigas, klausantis išpažinčių) . Buvo ir tokių nuodėmių klausytojų, kurie visus atleisdavo greit ir, kol atleidžiamasis mušdavosi į krūtinę, kunigėlis jau barbendavo į klausyklos lentą.
2. valdinys: Idant … savo šeimyna, savo padonis ir klausytojus Kristauspi siųstų.
3. kursų ar paskaitų dalyvis: Špechto išleistos Baranausko pasakos pravartu turėti mūsų kalbos mokytojams ir Aukštųjų kursų klausytojams. Laisvieji klausytojai turi maža to kalbos mokslo. Kursų klausytojai aprūpinti būtina literatūra, įsigytos vaizdinės priemonės, rašmenys. Jojo mokėta sužadinti savo klausytojų gimtosios raštijos pamėgimas.
išklausýtojas, -a. kas išklauso.
paklausýtojas (-is;), -a. kas paklauso.
priklausýtojas, -a. valdinys: Žmogus kantrus neužsidega rūstybe ant savo tarnų ir priklausytojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.