x
klẽdaruoti, -uoja, -avo. klèdaruoti
1. klibėti, klegždėti; tabaluoti: Tavo ratinio tekinis klèdaruoja į visas puses. Peilis kote klèdaruo [ja] (kliba). Ratelis klèdaruoja, kad juduoja. Vaikas užmigo ant rankų, galvelė kledaruo [ja]. Klẽdaruo [ja] nepririštas vadžių galas. Ratai klèdaruoja. Kledaruo [ja] tę skurliai kaip pasiutę.
2. sunkiai eiti: Senolis, veizėk, jau kaži kur klẽdaruo [ja].
atklẽdaruoti. sunkiai ateiti: Antrą dieną atklèdaravo girtintelis.
išklẽdaruoti.
1. išklibti, išgverti: Dišlius išsikledaravo.
2. išvažiuoti išklerusiu vežimu: I ans išklẽdaravo į miestą su savo kalamaška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.