klẽginti (-yti), -ina, -ino.
1. klegėti 1: Neklẽgink klemkos, kas gi te yr!
2. klegėti 3: Jau pusryčius baigiu klẽginti, galėsit tuoj valgyt. Klẽginte iškleginote (išvirėte) mėsą.
3. klegėti 6: Kas ten tas žąsis klẽgina?! Šuo klẽgina vištas po kiemą.
4. klegėti 7: Tai tada klẽgina bernai. Ką čia dabar klẽgini vaikus, eikiat gulti! Sveikina klegina visą gražią čia atrastą kompaniją.
5. su triukšmu smarkiai varyti, ginti: Kad jis klẽgina, tai klẽgina tas avis į tvartą.
6. vemti: Tu klẽginsi (vemsi) ir veršį kriokinsi, kaip pasigersi.
atklẽginti
1. atgabenti, atristi kleginant: Atklegino, atritė pilną statinę alaus.
2. prisijuokti iki valios: Tai žinai, kūma, kad atsiklẽginau, tai atsiklẽginau!
išklẽginti.
1. įlinksminti, išjuokinti: Jo sugebėjimas visus iškleginti, senius išjuokinti.
2. smarkiai išvirti: Šeimininkė išklegino mėsą. Išvirėt mėsą, iškleginot. Rytoj kad išklegys gaspadinė lašinių. Reik nelaukti, kokią košę išklegys tie kvailintojai. Išsišutinau drabužius, išsiklẽginau.
3. išvaryti, išvyti su triukšmu: Išklẽginau visus iš trobos. Išklẽgys visus su bizūnu.
nuklẽginti. su triukšmu, smarkiai nuvaryti, nuvyti: Nuklẽgyk žąsis toliau nuo avižų. Karves nuklẽginau į ganyklą.
paklẽginti.
1. kiek pavaryti: Žąsis paklẽginau link pagirio.
2. kiek pajuokinti: Ans pajuokuo [ja],
paklegina.
praklẽginti. daryti, kad kiti imtų juoktis, klegėti: Lyg sapnuodama vėl prašneko senė ir visus praklegino.
priklẽginti. privirti (daug): Priklẽgino kukulių pilną puodą.
suklẽginti. suklegėti: Šaukė it žąsys suklegintos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.